- vėjuoti
- vėjúoti vksm. Nãktį tykù, o diẽną pràdeda vėjúoti.
.
.
vėjuoti — vėjuoti, uoja, ãvo Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1, vėjuoti, uoja, avo 1. intr. NdŽ, DŽ1 pūsti (apie vėją): Pro langą vėjuoja Ds. Medžiai juda, tai i vėjuo[ja] Pkl. 2. intr. OG311, NdŽ, DŽ1 kelti vėją: Iš lengvo nukratyk maršką, dabar vėjuoji, net dulkės kyla … Dictionary of the Lithuanian Language
pavėjuoti — 1. intr. kiek vėjuoti, kilti vėjui: Nuo miško ir nuo jūros stipra vėsa pavėjavo rš. 2. intr. kiek vėduoti, mosuoti: Pavėjavaũ jam nosine, ir atsigavo Ds. Pavėjuok, tai ne teip sopės sumuštą ranką Plš. Kazokas užvydo mano skaras an kojų, prilėkė … Dictionary of the Lithuanian Language
apsivėjuoti — euf. 1. pagadinti orą: Negi mes čia klausinėsme, katra čia apsivėjãvus Bsg. 2. nusituštinti: Kūdikiai pirmosa dienosa ligos viduriuoti pradeda, kad iš nežinių apsišlapina bei apsivėjuoja prš. vėjuoti; apsivėjuoti; išvėjuoti; nuvėjuoti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
išvėjuoti — tr. OG311 1. išvėdinti: Aš išvėjavaũ kailinius Dglš. 2. išleisti šilumą: A nenustoste lakstyt – pirkią išvėjãvot! Švnč. 3. išblaškyti: Maž niekas nepriglaudė jo kaulelių po juoda žemele, maž vėjai išvėjavo po visus laukelius (rd.) Ml. 4. refl.… … Dictionary of the Lithuanian Language
nuvėjuoti — 1. tr. nupūsti: Kai ašiai išjojau an lygaus laukelio, ir nupūtė, nuvėjãvo nuo žirgo raselę (d.) Mlk. O ir pakilo šiaurės vėjelis, ir nuvėjavo ryto raselę LTR(Tvr). ║ išsklaidyti, išblaškyti: Nuvėjuos [debesis] ir bus giedra Dglš. 2. refl. Q513… … Dictionary of the Lithuanian Language
pravėjuoti — tr. prk. iššvaistyti, išleisti vėjais: Jis tuoj visą dalį pravėjuos Gž. vėjuoti; apsivėjuoti; išvėjuoti; nuvėjuoti; pavėjuoti; pravėjuoti … Dictionary of the Lithuanian Language
vėjinti — vėjinti, ina, ino 1. žr. vėjuoti 1: Uždaryk langus, jau vėjina Vrb. 2. tr. vėtyti: Vėjint reikia pupos Dglš. vėjinti; išvėjinti; pasivėjinti … Dictionary of the Lithuanian Language
vėjinėti — vėjinėti, ėja, ėjo NdŽ, KŽ; M, Rtr iter. dem. vėjuoti 1 … Dictionary of the Lithuanian Language
vėjuotas — vėjuotas, a adj. (1) DŽ, NdŽ, vėjuotas (1) K, Rtr, BŽ17,91, Š, NdŽ, KŽ; Šlč 1. S.Dauk, L, Grž toks, koks būna vėjui pučiant, su vėju: Kad oras vėjuotas, tada jis magiai myga, tada kepurę nuo galvos traukia J. Šiemet pavasaris vėjuotas OG182.… … Dictionary of the Lithuanian Language